Tarptautinis bendradarbiavimas

Spausdinti

Susitarimo memorandumas dėl supakuotų pavojingų krovinių vežimo ro-ro tipo laivais Baltijos jūra

 

Šis daugiašalis susitarimo memorandumas buvo sudarytas siekiant supaprastinti krovinių, kurie gabenami pagal sausumos transportui nustatytas tarptautines taisykles (t . y. Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID) arba Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR)), gabenimą ro-ro tipo laivais Baltijos jūroje. Memorandumą yra pasirašiusios aštuonios Baltijos jūros regiono valstybės – Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Vokietija, Suomija ir Švedija.

Memorandumas gali būti taikomas kaip alternatyva Tarptautiniam jūra gabenamų pavojingų krovinių (IMDG) kodeksui visuose ro-ro tipo laivuose, plaukiojančiuose Baltijos jūroje, Botnijos bei Suomijos įlankose ir įplaukoje į Baltijos jūrą, kurią iš šiaurės riboja Scaw-Lysekil linija, jeigu laikomasi tam tikrų reikalavimų, pavyzdžiui, dėl atitinkamo įgulos apmokymo.

Laikantis šio susitarimo nuostatų gali būti gabenami pavojingi kroviniai, kurie yra klasifikuojami, pakuojami, žymimi, ženklinami, kraunami bendrai į krovinio transporto vienetus (KTV) arba krovinio vienetą ir kurių dokumentai įforminami pagal RID, ADR arba IMDG kodekso reikalavimus. Nors susitarimas apima visą Baltijos jūrą, tačiau žemo bangų aukščio teritorijose plaukiojantiems laivams suteikiama didesnė laisvė taikyti RID/ADR nuostatas nei kitose teritorijose.

Paskutinė konferencija dėl susitarimo memorandumo nuostatų peržiūrėjimo vyko 2011 m. Klaipėdoje. Buvo pritarta nuostatai, kad 4.3 klasei pagal IMDG kodeksą priskiriamas medžiagas galima gabenti tik uždaruose KTV. Taip pat buvo sutarta, kad tokiais atvejais, kai transporto priemonės ro-ro tipo laive gabenamos uždaruose ar dengtuose KTV, apie tai privaloma pranešti laivo kapitonui. Konferencijoje buvo priimta lankstesnė memorandumo keitimo tvarka, įvedant vadinamąją rašytinę procedūrą.

2014 m. MoU versiją su pakeitimais, kurie įsigaliojo 2015-01-01, galite rasti čia.

 

Lietuvos, Latvijos ir Estijos jūrinių administracijų bendradarbiavimas


Kiekvienais metais trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – jūrinės administracijos organizuoja savo atstovų susitikimus. Tokių, jau tradicija tapusių, susitikimų tikslas – pasidalyti per metus įgyta patirtimi bei aptarti aktualiausias su saugia laivyba susijusias problemas, su kuriomis susiduriama jūrinėms administracijoms vykdant joms pavestus uždavinius. Susitikę atstovai svarsto klausimus, susijusius su Europos Sąjungos iniciatyvomis saugios laivybos ir jūrų taršos prevencijos srityse, jūrininkų diplomavimu, valstybės vėliavos ir uosto kontrole, hidrografinių paslaugų teikimu, laivų ir uostų apsauga, radijo ryšiu, radijo navigacijos bei monitoringo sistemomis ir kt. Taip pat aptariami naujai priimtų tarptautinių bei Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimo ypatumai. 


Bendradarbiavimas vykdant projektus saugios laivybos srityje


2001–2003 m. kartu su Švedijos ir Suomijos jūrų administracijomis buvo  vykdomas PHARE dvynių (twinning) projektas „Acquis įgyvendinimo saugios laivybos sektoriuje – uosto informacinės sistemos vystymas, kurio metu Švedijos ir Suomijos ekspertai įvertino Lietuvos situaciją, jos teisinę bazę, rengė tam tikras rekomendacijas saugios laivybos administravimo klausimais, dalyvavo įdiegiant  informacines sistemas, užtikrinančias pavojingų krovinių pervežimo monitoringą ir laivų inspektavimą.

2003 metais Susisiekimo ministerija, Lietuvos saugios laivybos administracija bei Lietuvos laivų savininkų asociacija dalyvavo bendrame projekte, kurio tikslas – pasinaudojant Flandrijos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo sutartimi atlikti studiją „Naujos laivybos politikos Lietuvoje plėtra ir įgyvendinimas. Didžiąją dalį išlaidų finansavo Flandrijos Vyriausybė, o studiją atliko Belgijoje veikianti kompanija „Policy Research Corporation N. V.

2003 m. birželio–lapkričio mėn. Danijoje veikiantis Europos Institutas kartu su Lietuvos saugios laivybos administracija bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija – įgyvendino  projektą „Saugios laivybos stiprinimas Lietuvoje. Jo metu didelis dėmesys buvo skiriamas administravimo bei  teisinės sistemos tobulinimui, Europos Sąjungos direktyvų vykdymui, valstybės vėliavos ir  uosto kontrolės tarnybos veiklai, laivybos saugumo Lietuvos vandenyse klausimams.

2007 metais Administracija sėkmingai dalyvavo kartu su Švedijos laivybos administracija vykdytame trumpalaikiame dvynių projekte „Lietuvos saugios laivybos administracijos administracinių gebėjimų stiprinimas taikant Europos Sąjungos teisės aktus saugios laivybos srityje.


Bendradarbiavimas Hidrografijos srityje

 

2012 m. gegužės mėn. Lietuvos saugios laivybos administracija su Vokietijos Federalinės jūrų ir hidrografijos tarnyba pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo hidrografijos srityje. sutartis leis ne tik aktyviau keistis hidrografiniais produktais, duomenimis bei dalintis patirtimi hidrografijos srityje, bet taip pat leis išvengti paslaugų dubliavimo ir stiprins tarptautinės laivybos saugumą.Lietuvos saugios laivybos administracijos hidrografų pateikti hidrografiniai duomenys bus naudojami Vokietijos Federalinės jūrų ir hidrografijos agentūros leidžiamuose popieriniuose jūrlapiuose, kuriuos jūrininkai gali rasti adresu http://www.bsh.de/de/Produkte/Karten/Seekarten/.

 

2012 m. gegužės 29 d. Lietuvos saugios laivybos administracija su Norvegijos hidrografijos tarnyba pasirašė susitarimą dėl regioninio elektroninių navigacinių jūrlapių paslaugų koordinavimo centro veiklos. Tai pirmasis Administracijos pasirašytas susitarimas, suteiksiantis galimybę platinti Administracijos Hidrografijos ir navigacinių įrenginių skyriaus sudaromus elektroninius jūrlapius visiems laivams. Šios sutarties pagrindu Administracija galės sudaryti geresnes sąlygas laivams saugiai plaukioti Lietuvos atsakomybės rajone: naujausi Administracijos Hidrografijos ir navigacinių įrenginių skyriaus parengti elektroniniai jūrlapiai bei jų atnaujinimai, gauti pamatavus gylius hidrografiniu laivu „Varūna“, operatyviai pasieks galutinį vartotoją – laivus, plaukiančius į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, Būtingės naftos terminalą ar plaukiojančius jūroje prie Lietuvos krantų. Be to, atsiras galimybė Administracijos uosto kontrolės inspektoriams, naudojantis Norvegijos hidrografijos tarnybos Kartografijos įstaigos informacine sistema, sužinoti, ar konkretus laivas, besilankantis Klaipėdos uoste, turi įsigijęs naujausias elektroninių jūrlapių versijas pagal savo maršrutą ir plaukia saugiai. Pageidaujantys įsigyti Lietuvos atsakomybės rajono elektroninius jūrlapius artimiausiu metu galės kreiptis į Norvegijos hidrografijos tarnybos kartografijos įstaigą (PRIMAR) adresu www.primar.org.

 

Atsižvelgiant į Tarptautinės Hidrografijos Organizacijos (IHO) rekomendacijas valstybių narių hidrografijos tarnyboms sudaryti dvišalius susitarimus dėl pasikeitimo jūrlapiais ir leidiniais saugumo jūroje didinimo ir aplinkos apsaugos tikslais, 2004 metais tarp Jungtinės Karalystės Hidrografijos Valdybos (UKHO) ir Lietuvos saugios laivybos administracijos pasirašytas susitarimas, pagal kurį šalys keičiasi jų interesų srities jūrlapių kopijomis, pranešimais jūrininkams, kitais navigaciniais leidiniais, naujais jūrlapiais ir leidiniais bei rengia  pagalbinę medžiagą – navigacinius nurodymus, leidinius apie potvynius, šviesos ir radijo signalų sąrašus, skirtus naudoti su jūrlapiais. Susitarime numatytas ir keitimasis informacija apie technologines naujoves hidrografijoje, kartografijoje, informacinių technologijų srityje. Šalys taip pat susitarė jų vandenims pirmumo tvarka taikyti Tarptautinius (INT) jūrlapius, apibrėžtus paskutinėje IHO Reglamentų redakcijoje ir atitinkančius IHO Tarptautinių Jūrlapių specifikacijas. Atsižvelgdama į besikeičiančius jūrininkystės pramonės poreikius, UKHO parengė skaitmeninį jūrlapį (ARCS), kuris, siekiant tarptautinimas klientams teikti kokybiškas paslaugas, tapo susitarimo dalyvių interesų objektu.

Administracija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis ir su Lietuvos mokslo įstaigomis – Klaipėdos universitetu, Lietuvos mokslų akademija bei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – KVJUD). Keistis Baltijos jūros ir Kuršių marių dugno tyrimų naujausiais ir patikrintais duomenimis apie tyrimų metu užfiksuotus dugno paviršiaus pokyčius bei po vandeniu esančius objektus susitarta pagal 2005 metais su Klaipėdos universitetu bei 2007 metais su Lietuvos mokslų akademija pasirašytas sutartis. Šalys taip pat susitarė dalyvauti bendruose moksliniuose tyrimuose tiriant dugno paviršių ir identifikuojant po vandeniu esančius objektus.

 

Siekiant užtikrinti saugią laivybą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir jo prieigose, 2008 metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Administracijos ir VĮ KVJUD, kurios pagrindu Administracija atlieka batimetrinius matavimus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, o KVJUD Administracijai teikia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos techninės priežiūros taisyklėse minimus planinių batimetrinių matavimų redaguotus duomenis XYZ duomenų formate. Batimetriniai matavimai vykdomi vadovaujantis IHO standarto S-44 reikalavimais, matavimus atlieka Administracijos laivas „Varūna

 

 

Šią tinklalapio dalį prižiūri

Laivybos standartų skyrius, tel. (+370 46) 469 640

Informaciją atnaujino: Aušra Padagaitė, Laivybos standartų skyrius
Informacija atnaujinta: 2015-02-09 09:43
 

Korupcijos prevencijos linija (8 800) 223 44

Įstaiga įregistruota Juridinių asmenų registre. Įstaigos kodas - 188781973.
J. Janonio g. 24, 92251 Klaipėda. Tel. (370 46) 469 602, faks. (370 46) 469 600,
msa@msa.lt © Biudžetinė įstaiga Lietuvos saugios laivybos administracija.
Viso apsilankė6990644
Šiandien5170
Dabar naršo100
 
Sprendimas: Fresh Media      Naudojama EasyWeb 3 sistema